Pirmas garsas, kurį Arnas išgirdo pabudęs, nebuvo varikliai.
Tai buvo pieštuko braukimas.
Trumpas, sausas, lyg kažkas už sienos braižytų popierių.
Jis klausėsi nejudėdamas. Garsas pasikartojo. Tada nutilo.
Laivo sistemos rodė įprastą režimą. Temperatūra – stabili. Deguonies atsargos – pakankamos. Ryšio nėra. Kaip ir turėjo būti.
Arnas atsisegė diržus ir nuslydo į centrinį modulį. Viskas atrodė lyg vakar, nors vakar buvo sąvoka, kurios jis jau nebeskyrė nuo prieš savaitę ar prieš mėnesį.
Ant grindų gulėjo plona juoda knyga.
Ji negalėjo ten būti.
Šiame laive nebuvo popieriaus.
Jis pakėlė ją dviem pirštais, tarsi bijodamas, kad viršelis subyrės. Knyga buvo aptraukta suskilusia oda, kampai nutrinti. Pirmame puslapyje nebuvo nei datos, nei autoriaus.
Tik ranka užrašyti du žodžiai.
Skrydžio žurnalas.
Arnas pervertė kelis lapus.
Įrašai buvo trumpi.
„Trečia para. Vėl sapnavau tą patį koridorių.“
Kitas puslapis.
„Jeigu rasi šį žurnalą, vadinasi, pasirinkai lėtąjį maršrutą.“
Toliau – tuščia.
Jis suraukė antakius.
Šis laivas turėjo tik vieną suplanuotą trajektoriją.
Ar bent jau taip jis prisiminė.
Priėjęs prie navigacijos pulto, jis atidarė žvaigždėlapį.
Sistema ilgai tylėjo.
Tada ekrane atsirado dvi baltos linijos.
Pirmoji driekėsi beveik tiesiai. Prie jos mirksėjo užrašas:
MARŠRUTAS A. Reikalingas piloto patvirtinimas.
Antroji kilo plačiu lanku aplink tamsų, nepažymėtą sektorių.
Prie jos degė žalias ženklas.
MARŠRUTAS B. Rekomenduojama. Patvirtinta.
— Kas patvirtino? — tyliai paklausė Arnas.
Laivas neatsakė.
Tik po kelių sekundžių ramus sintetinis balsas tarė:
— Rekomendacija parengta remiantis ankstesnių skrydžių duomenimis.
— Kokių ankstesnių?
Tyla.
Arnas dar kartą pažvelgė į abi trajektorijas.
Pirštas pakibo virš pirmosios.
Ji atrodė trumpesnė.
Logiškesnė.
Jis net spėjo sau pasakyti, kad būtent ją ir pasirinks.
Tačiau ranka nuslydo kiek dešiniau.
Be jokios abejonės.
Lyg būtų kartojusi judesį, kurį jau seniai išmoko.
Ekranas sušvito.
MARŠRUTAS B PATVIRTINTAS.
Tą pačią akimirką laivas vos juntamai pakeitė kryptį.
Arnas dar kurį laiką stovėjo nejudėdamas.
Jam pasirodė, kad kažko nepadarė.
Kad pamiršo svarbų žingsnį.
Jis bandė prisiminti, kodėl apskritai pasirinko antrąjį maršrutą.
Atsakymo nerado.
Užtat, grįžęs prie knygos, pastebėjo tai, ko anksčiau nepastebėjo.
Paskutiniame puslapyje, pačiame kampe, kažkas buvo vos įžiūrimai užrašęs:
„Tu visada renkiesi tą, kurį jau pasirinko kažkas kitas.“