Arnas vis dažniau pasiklysdavo.
Iš pradžių kaltino nuovargį. Laivas buvo didelis, o vienodi koridoriai lengvai apgaudavo atmintį. Tačiau vieną rytą jis sustojo prie sandėlio durų ir suprato, kad jų niekada anksčiau nebuvo matęs.
Priėjęs arčiau perskaitė užrašą:
S-14
Vakar čia buvo S-09.
Jis prisimerkė.
Galbūt suklydo.
Vis dėlto tą pačią dieną eidamas atgal neberado nei vienų, nei kitų durų. Koridorius baigėsi aklina siena.
Nuo tada jis liovėsi bandęs įsiminti kelią.
Laivo balsas vis dar retkarčiais pasiūlydavo maršrutą.
– Iki variklių skyriaus rekomenduojama eiti dešiniuoju koridoriumi.
Arnas pakluso.
Po kelių dienų, pats nežinodamas kodėl, pasuko į kairę.
Kelias buvo ilgesnis.
Jis praėjo tris tuščius modulius, kurių nebuvo matęs anksčiau, ir atsidūrė prie nedidelių metalinių durų.
Jos neturėjo numerio.
Tik delno dydžio apskritimą.
Arnas pridėjo ranką.
Durys tyliai atsivėrė.
Už jų nebuvo nieko ypatingo – siaura patalpa, dulkėtas stalas ir sena kėdė, prisukta prie grindų.
Ant stalo gulėjo skrydžio žurnalas.
Tas pats.
Ar bent jau atrodė tas pats.
Šįkart paskutiniai puslapiai buvo užpildyti.
Jis skaitė lėtai.
Įrašuose buvo aprašytos smulkmenos.
Ryte iškris atsuktuvas.
Suges šviesa trečiajame koridoriuje.
Puodelis nuslys nuo stalo.
Arnas užvertė knygą.
Visa tai atrodė pernelyg banalu, kad būtų verta meluoti.
Kitą rytą atsuktuvas iš tiesų nukrito.
Vakare užgeso šviesa.
Dar po valandos sudužo puodelis.
Jis daugiau nebeskaitė.
Žurnalas liko gulėti užverstas.
Praėjus dar kelioms dienoms, Arnas ryžosi atsiversti paskutinį puslapį.
Jis buvo tuščias.
Visiškai.
Šalia gulėjo paprastas pieštukas.
Ne naujas.
Trumpas, nudrožtas beveik iki galo.
Arnas paėmė jį į ranką.
Medis buvo šiltas.
Lyg kas nors būtų juo rašęs visai neseniai.
Jis ilgai sėdėjo nejudėdamas.
Paskui padėjo pieštuką atgal.
Paliko puslapį tuščią.
Ir užvertė žurnalą.
Kai kitą rytą jį vėl atsivertė, pirmojoje tuščio lapo eilutėje jau buvo parašyti keturi žodžiai.
„Šiandien pagaliau apsisprendei.“
Arnas ilgai žiūrėjo į sakinį.
Jis neprisiminė jo rašęs.
Tačiau negalėjo ir tvirtai pasakyti, kad nerašė.