Pirmas laiškas atėjo 03:17.
Mara tuo metu miegojo.
Telefonas suvirpėjo ant grindų prie lovos ir dar kartą suvirpėjo po kelių sekundžių.
Ji atsimerkė.
Elias → Mara
Ryšys čia prastas.
Jei laiškai pradės ateiti su vėlavimu, nesijaudink.
Mūsų laikas ne visada sutampa su tavo.
Mara pažvelgė į laiką.
03:17.
Laiško apačioje buvo nurodyta, kad jis išsiųstas prieš devynias minutes.
Ji užmigo.
Ryte perskaitė dar kartą.
Tada pastebėjo kitą datą.
Laiškas buvo parašytas prieš tris dienas.
Po savaitės atėjo trumpa žinutė.
Šiandien čia viskas juoda.
Mara atsakė iš karto.
Ką reiškia juoda?
Atsakymo nebuvo.
Kitą rytą ji gavo kitą laišką.
Neskrisk į šiaurę.
Mara sustingo.
Žemėlapyje virš stalo jos suplanuotas maršrutas ėjo į šiaurę.
Ji patikrino siuntimo laiką.
Laiškas buvo parašytas rytoj.
Mara uždarė ekraną.
Po kelių minučių vėl jį atidarė.
Laiško ten nebebuvo.
Trečią dieną atėjo tas pats sakinys.
Neskrisk į šiaurę.
Šį kartą laiškas turėjo kitą datą.
Prie jo buvo pridėtas vaizdas.
Juoda erdvė.
Tik keli balti taškai, išsidėstę netaisyklinga linija.
Mara priartino vaizdą.
Viename kampe buvo Eliaso ranka.
Ji atpažino laikrodį.
Tą, kurį jis visada nešiojo kairėje.
Žinutė baigėsi:
Rytoj paaiškinsiu.
Rytojaus laiškas neatėjo.
Atėjo tas pats laiškas.
Vėl.
Ir dar kartą.
Trys vienodi laiškai.
Tik siuntimo datos buvo skirtingos.
Po dviejų savaičių Mara gavo trumpą pranešimą.
Ar tu gavai mano laišką apie šiaurę?
Ji žiūrėjo į ekraną.
Po apačia jau buvo parašyta:
Perskaitei?
O po kelių sekundžių:
Nesvarbu.
Trečia žinutė dingo vos jai pasirodžius.
Mara liko sėdėti tamsoje.
Telefonas buvo jos delne.
Ekrane nieko nebuvo.
Tik viršuje mirksėjo:
RYŠYS ATKURTAS.
Mara laukė kitos žinutės.
Šį kartą ji neatėjo.