IX. Pabaiga

Laivas ilgai skrido naująja trajektorija.

Juodoji skylė nemažėjo.

Ji ir nesivijo.

Ji tiesiog liko ten, kur visada buvo – neaprėpiama, tyli, abejinga.

Ieva kartkartėmis pažvelgdavo į galinį ekraną.

Jame matėsi juodas taškas, aplink kurį lėtai sukosi mažytė šviesa.

Iš pradžių ji manė, kad tai vienas iš daugybės asteroidų.

Priartinusi vaizdą suprato.

Tai buvo Arono laivas.

Jis nebekeisdavo kurso.

Tik ramiai skriejo ta pačia orbita, lyg būtų radęs vietą, kurios ieškojo nuo pat pradžių.

Ieva nė karto nebandė užmegzti ryšio.

Ne todėl, kad negalėtų.

Tiesiog suprato, jog kai kurie signalai nepasiekia adresato ne dėl atstumo.

Jie nepasiekia todėl, kad niekas jų nebelaukia.

Po kelių dienų juodoji skylė liko už regėjimo ribos.

Žvaigždės vėl tapo paprastomis žvaigždėmis.

Jų šviesa nebeatrodė nei ryškesnė, nei blankesnė.

Ji tiesiog buvo.

Laive tvyrojo tyla.

Tačiau ji nebeslėgė.

Ji priminė rytą prieš pabundant pasauliui.

Ieva nuėjo į savo kajutę.

Ant lentynos vis dar gulėjo senasis pieštukas.

Ji paėmė jį į ranką.

Ilgai vartė tarp pirštų.

Šį kartą prisiminė.

Prisiminė ne piešinius.

Prisiminė jausmą.

Tą keistą ramybę, kai tuščias lapas dar nieko iš tavęs nereikalauja.

Ji atsisėdo prie stalo.

Pirmą kartą po daugybės mėnesių nubraižė vieną liniją.

Paskui kitą.

Nebandydama nieko nukopijuoti.

Nebandydama nubrėžti teisingo kelio.

Tik žiūrėdama, kur veda ranka.

Kai grįžo į valdymo tiltą, priekyje nebuvo nė vieno pažįstamo švyturio.

Nė vienos kolonijos.

Nė vienos stoties.

Tik neaprėpiama erdvė.

Ji įjungė navigacijos sistemą.

Ekranas trumpam sumirgėjo.

Išnyko seni maršrutai.

Išnyko gairės.

Išnyko žymės, kuriomis jie sekė nuo pirmosios kelionės dienos.

Liko tik juodas fonas ir išsibarsčiusios žvaigždės.

Ieva laukė, kol sistema parinks kursą.

Ji nieko nepasiūlė.

Tik apatiniame ekrano kampe pamažu atsirado eilutė.

TRAJEKTORIJA KURIAMA SKRYDŽIO METU

Ji nusišypsojo.

Ne todėl, kad pagaliau žinojo, kur skrenda.

O todėl, kad pirmą kartą to nereikėjo.

Laivas tyliai pasuko ten, kur nevedė nė vienas pažymėtas maršrutas.

Už iliuminatoriaus viena po kitos gimė naujos žvaigždės.

O gal jos ten buvo visą laiką.

Tiesiog iki šiol niekas į jas nebuvo pažvelgęs.

Į viršų